Blog

…kai tu moki.

…kai esi jauna.

…kai tavo vaikai jau dideli.

…kai tavo vaikai dar maži.

…kai esi kūda.

…kai turi gerą vyrą.

…kai tau nereikia eiti į darbą.

Kažkur girdėta? O gal mūsų pačių išsakyti teiginiai? Duosiu  2 minutes pagalvoti ir prisiminti…

Jau?

Šis lietuviškas žodžių junginys yra mums toks įprastas, kad net nepastebime, kaip jį girdime ar neretai patys pridedame prie savo nuomonės ar išvadų.

O kur dar tyliai ar garsiai išreikšta nepritarianti reakcija:

Ne, ką tu, nieko aš nemoku, netyčia gavosi…

Kokia dar jauna?! Man jau 30, 40, 50…

Kūda?! Priaugau net 3 kg, nenustoju šlamšti visko nuo Kalėdų…

Skamba lyg pasiteisinimai. Kuomet nenori pasirodyti geresniu ar tiesiog mūsų kultūroje negražu „puikuotis“. Kuklumas-dorybė, o ir žmogus geriau jausis, kai tau „nėra taip jau gerai“.

Aš jau kurį laiką svarsčiau, kokia yra to priežastis, kokia Tau gerai… frazės prasmė, ką žmogus nori tuo pasakyti ir kodėl mūsų atsakymai panašūs į pasiteisinimus? Nes jei Tau gerai, tai tuomet Man blogai?! Manau dauguma iškart priskirtų tai elementariam pavydui. Su lietuviška dejuojančia intonacija. Bet pasitaiko ir kur kas liūdnesnių pasakymų, po kurių seka nebyli pauzė ar tylus pritarimas (…kad augai mylimas, …kad tavo vaikai sveiki, … kad turi sveikas kojas, gali dirbti,…kad nereikėjo tėvų karšinti…(?!)) Tačiau šį kartą ne apie tuos dalykus, kurie buvo įtakoti nelaimingų atsitikimų ar skaudžių aplinkybių.

Pacituotus teiginius surinkau iš savo draugų, kolegų bei pažįstamų. Dauguma iš jų moterys, nes, kaip vienas klausiamasis pasakė, „Vyrams tarpusavyje būtų ne lygis tokią frazę sakyti, nebent pajuokaujant apie tai, kad žmona leidžia išgerti“.  Taip…Jam gerai. Turbūt 🙂

Net jeigu mūsuose, tokie pamąstymai yra būdingi labiau moterims, man buvo įdomu ir todėl, kad tai ne tik lietuviškas žodžių junginys. Bet angliškai Good for You! man skamba kur kas džiaugsmingiau (akcentuojamas žodis Good, o ne Tau). Galiausiai, kai pabodo su savimi diskutuoti ir dar varginti savo „filosofijom“ aplinkinius, nusprendžiau rasti atsakymus pas šios srities specialistus.

Ir palengvėjo!

Taip vadinama socialinio palyginimo teorija (Social Comparison Theory),  sukurta Leono Festingerio (1954 m.), teigia, jog mes nustatome savo socialinę ir asmeninę vertę, atsižvelgdami, kokias rikiuotės pozicijas užimame. Kartais, mes lyginame save su kitais, norėdami  patobulinti save, ieškodami motyvacijos ir siekdami teigiamo asmeninio įvaizdžio. To pasekmėje, mes nuolatos vertiname save ir kitus per įvairias sritis, tokias kaip patrauklumas, turtas, išsilavinimas ir sėkmė. Tokie vertinimai neretai skatina kritiškumą, šališką ir perdėtą konkuravimą. (R.Smith Ph.D, Social comparison theory, psychologytoday.com)

Paprastai tariant, mes lyginamės ar esame lyginami su kitais žmonėmis, nes gyvename tarp žmonių. Jeigu pats to nedarai ar bent manai, jog nedarai, tai padaro mūsų socialinė aplinka, kultūra, papročiai ir sistemos: šeima, darželis, mokykla,  darbovietė, bendruomenė, kaimas, miestas…

Psichologijos mokslų daktarė Deborah Carr pateikia tris priežastis nustoti lyginti save su kitais ir pateikia du, kur kas geresnius savo sėkmės vertinimo būdus (D.Carr, 3 Reasons to Stop Comparing Yourself to Others, psychologytoday.com)

Taigi… 3 priežastys, kodėl socialinis palyginimas yra blogai:

1. Kitų taip vadinamas “tobulumas” tėra tik iliuzija.

Nuostabios atostogos, ypatingi pasiekimai, tobuli vaikai ir sutuoktiniai kuriuos matome Facebook’o profiliuose yra tik viena medalio pusė. Tai tiesa, be ne visa. Arba išvis nieko panašaus. Galbūt atsargiau vertintume gražias nuotraukas, jei žinotume, kad atostogos buvo šeimyninių kivirčų savaitė su 30 sekundžių trunkančia išspaustų šypsenų fotosesija. Todėl žinodami „visą tiesą“, mes nepultume taip neadekvačiai lygintis su patobulintu vaizdu.

2. Gyvenimas nėra sąžiningas.

Kai kurie žmonės tiesiog gimė labiau pranašesni negu kiti. Tobulai simetriškas veidas, greita medžiagų apykaita, turtingi tėvai, geri socialiniai ryšiai, padedantys gauti trokštamą darbą. Ir kuomet spaudžiame save galvodami, jog per mažai stengiamės, nepagalvojame apie tai, jog „žaidžiame skirtingose smėlio dėžėse“. Vien sunkaus darbo ne visada pakanka.

3. Lyginimasis draugus ir artimuosius paverčia konkurentais

Tobulame pasaulyje mes švęstume ir nuoširdžiai džiaugtumėmės kitų pasiekimais. Bet jeigu mes naudojame kitus kaip žymą vertindami save, štai tuomet tas bjaurus, diegiantis pavydas gali užgožti mūsų gebėjimą branginti ir teigiamai vertinti dalykus, kurie nutinka kitiems. Tereikia atminti: su laiku, dalykai gali susilyginti, draugo sėkmė kartais gali suteikti puikias galimybes padėti kitiems (įskaitant tave patį).

Ir štai yra 2 būdai kada laikinas pa(si)lyginimas gali padėti:

1. Išsikeliant tikslus

Apgalvojimas to, kur aš norėčiau būti ateityje palyginus su tuo, kur esu šiandien, padeda  išsikelti savo tikslus kur kas racionaliau. Nesvarbu, ar būtum vidutinio amžiaus žmogus, norintis keisti karjerą ar dar tik mokinys, siekiantis įstoti į medicinos mokslų universitetą. Turėdamas aiškų suvokimą, ką man pačiam reikia padaryti, ką aš iki šiol dariau ir kas turi pasikeisti gali padėti žengti realius žingsnius siekiant savo užsibrėžto tikslo link.

2. Sprendžiant probleminę situaciją

Laikini pa(si)lyginimai gali būti naudojami tuomet, kada reikia rasti faktus apie save. Ar šiandien tau sunku nubėgti 3 kilometrus, nors prieš savaitę nubėgai 5? Jei taip, tai kas pasikeitė per tą laiką? Faktų surinkimas padeda nepaisyti kliūčių, trukdančių atlikti darbą tinkamai. Gal blogai išsimiegojai, o gal galva apimta neramių darbinių minčių, o gal pasiligojai ir tai daro įtaką šios dienos bėgimui. Vietoj to, kad save kritikuotum vien todėl, kad kiti padaro gerai, geriau ar puikiai, vertėtų rasti svarią priežastį, kodėl aš šiandien negaliu to ar kito dalyko atlikti tinkamai, man pačiam priimtinu būdu. Sutelkdami dėmesį į savo pačių augimą, tobulėjimą, negu į buvimą pranašesniu už kitus, mūsų tikslai bus kur kas lengviau pasiekiami, o idealiausiu atveju, sulauksite paramos bei pritarimo iš savo draugų bei artimųjų.

Taigi, geresnis būdas išsiaiškinti, kaip sekasi Man, yra savęs palyginimas su pačiu savimi; kur aš esu šiandien ir kur buvau vakar (prieš savaitę, mėnesį, metus)  ir kur aš noriu būti rytoj, po mėnesio ar po penkerių metų. Ką Aš dariau, darau ir galbūt kitaip padarysiu, kad rasčiau vidinį pasitenkinimą savo gyvenimu, aplinka ir pačiu savimi.

O kas yra gerai Man, nebūtinai bus gerai Tau.